- purinėlis
- purinė̃lis, -ė smob. (2) 1. kas papuręs: Purinėlės aguonėlės darže jau pražydo rš. Ans apvynelis, ans purinelis N328. Tas ap[y]nužėlis, tas purinužėlis, tas išrašė mano veidužėlį KlvD169. Esi kaip sniego purinėlė, rausvų aušros sparnų nešama Vd. 2. N, [K] kas prisimeilina, landus.
Dictionary of the Lithuanian Language.